Lietuvos valstybės atkūrimo diena šiemet – jau artimiausią penktadienį. Tai reiškia, kad savaitgalis pailgės. Kai kurie šalies gyventojai rinksis švęsti laisvę įvairiuose renginiuose. Kiti pasinaudos proga atsikvėpti nuo darbų ilgojo savaitgalio išvykoje.
„Vadinamų ilgųjų savaitgalių, kai prie įprastinių poilsio dienų prisišlies valstybinė šventė, šiemet bus penki. Neabejojame, kad kai kurie šalies gyventojai šias dienas skirs trumpoms kelionėms, stengsis pamatyti, paragauti ir patirti naujus dalykus. Užtikrintumas, kad tokiose kelionėse ištikus mažoms nelaimėms bus galima palaikyti ryšį su lietuviais medikais, gali ir apsaugoti nuo netikėtų išlaidų, ir išgelbėti visos išvykos nuotaiką ištikus mažai nelaimei“, – sako Lukas Kaškevičius, BTA Asmens draudimo rizikos skyriaus rizikos vertintojas.
Žvalgytis, ragauti, patirti
Milda Plepytė-Rainienė, Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė, sako, kad trumpos savaitgalių išvykos mūsų šalies gyventojams yra labai prie širdies.
„Trumpas „savaitgalio“ išvykas, kuomet išvykstama penktadienį ryte ar popiet metu ir grįžtama sekmadienį vakarop, Lietuvos keliautojai labai mėgsta. Dažniausiai toks modelis pasirenkamas dėl patogesnių skrydžių. Dar labiau mėgstamos ilgojo savaitgalio išvykos, suteikiančios daugiau laiko ir erdvės pasimėgauti gastronomija, kultūra ar kitų šalių tradicijomis“, – sako turizmo asociacijos vadovė.
Tokioms išvykoms tautiečiai dažniausiai renkasi didžiuosius piečiau esančius Europos miestus – Romą, Milaną, Barseloną, Paryžių ir kitus. Pirmųjų kelionių metu tautiečiai, anot M. Plepytės-Rainienės, lanko žymiausius kultūrinius simbolius – Romos Koliziejų, Paryžiaus Eifelio bokštą, Milano katedrą ir kitus. Nuo kelionių neatsiejamos ir gastronominės patirtys. Jei kelionės pamėgta kryptimi yra dažnos, tikslai gali būti patys įvairiausi – aktyvus laisvalaikis, apsipirkimas, potyrio patirtys ir panašiai.
Kelionių žinovė teigia, kad kiekviena kelionės kryptis ir tikslas pasižymi savitomis rizikomis, kurias derėtų įsivertinti ir numatyti dar prieš kelionę.
„Nesvarbu, ar planuojama savaitgalio trukmės, ar ilgesnė kelionė, savo sveikatos būklę įsivertinti būtina. Pavyzdžiui, ketinant vasarą keliauti į Pietų Europos miestus svarbu nepamiršti, kad pastaruoju metu juos neretai ištinka karščio bangos. Todėl reikia įsivertinti, ar organizmas yra atsparus aukštoms temperatūroms, ar nepatirs šoko, ar turėsime būtinas apsaugos priemones, ar žinome kaip išvengti saulės smūgio ir panašiai. Tokiais atvejais verta pagalvoti – galbūt kelionės į pietus tinkamesnės vėsesniu laikotarpiu“, – pataria turizmo asociacijos vadovė.
Kur žmonės, ten ir žmogiškos bėdos
BTA atstovas nurodo, kad dėl sveikatos sutrikimų ir traumų daugiausiai klientų kreipinių sulaukiama iš tų šalių, kurios vienu ar kitu metų laiku sutraukia didžiausius turistų srautus. Jų nusiskundimų priežastys taip pat gana nuspėjamos.
„Vasaros sezonu padaugėja įvykių iš lietuvių pamėgtų Europos pietų, Azijos Afrikos kurortų. Dažniausiai persikaitinama saulėje, susižalojama viešbučiuose, ypač prie baseinų. Neretos ir virškinimo problemos, kurių rimtumas verčia kreiptis pagalbos. Pastebime, kad vykstant į keliones su šeimomis dažniau sunegaluoja vaikai – nerimą tėvams kelia mažyliams pakilusi temperatūra. Pagausėja traumų, patirtų užsiimant didesnės rizikos vandens pramogomis, pavyzdžiui, jėgos aitvarais arba banglenčių sportu“, – sako L. Kaškevičius.
Žiemą, anot jo, ir dominuojančios kelionių kryptys, ir vyraujantys keliautojų nusiskundimai dėl sveikatos būna visai kiti. Dažniausiai susiduriama su slidinėjimo gerbėjų traumomis, taip pat – žiemos sezonui labiau būdingomis virusinėmis peršalimo ligomis. Žiemą dažniau keliaujama ir į tolimesnes Pietryčių Azijos šalis. Savita šių šalių rizika keliautojams apsinuodijimai maistu ir karščiavimas.
„Trumpųjų savaitgalių kelionės rečiau siejamos su aktyviais, rizikingesniais užsiėmimais. Tačiau yra ir joms būdingų grėsmių. Tai kelionės, kuriose dažnai būnama žmonių susibūrimo vietose ir mėgaujamasi neįprastos virtuvės skoniais. Be to, trumpoms kelionėms ruošiamasi spontaniškiau. O tai reiškia, kad keliautojai gali susidurti su oru perduodamomis virusinėmis infekcijomis, apsinuodijimais maistu ir namie paliktais nuolat vartojamais vaistais nuo lėtinių būklių“, – tvirtina draudimo rizikos vertintojas.
Nuotolinis šeimos gydytojas
Tokiose santykinai nesudėtingų sveikatos problemų situacijose, kai pakaktų šeimos gydytojo konsultacijos, užtikrintumo suteikia šiuolaikiški, neseniai patirtų iššūkių padiktuoti pagalbos pacientams būdai.
„Pandemijos metu buvome skatinami visokeriopai vengti tiesioginių kontaktų su žmonėmis – net ir su medikais. Nuotolinės gydytojų konsultacijos tapo pakankamai įprasta paslauga. Todėl į kelionių draudimo paketą įtraukėme nemokamas nuotolines šeimos gydytojo konsultacijas, kurios suteikia galimybę būnant užsienyje ypatingos pagalbos nereikalaujančias problemas spręsti taip pat patogiai, kaip namie“, – sako L. Kaškevičius.
Balso ar vaizdo skambučiu pasiekiami gydytojai gali gimtąja kalba pakonsultuoti, kaip elgtis ištikus vienai ar kitai problemai, kokius vaistus vartoti, į kokius specialistus kreiptis, jei situacija sudėtingesnė.
„Nuotolinės konsultacijos metu gydytojas gali padėti ir rekomenduoti gydymą tokiais atvejais, kai pavyzdžiui, reikalinga pagalba dėl virškinimo sutrikimų, apsinuodijimo maistu, gerklės skausmo, slogos, bėrimo, vabzdžių įkandimo ar pasireiškus kitoms alerginėms reakcijoms, saulės smūgio atvejais“, – vardija draudimo ekspertas.
Lietuvoje esantys medikai taip pat gali įvertinti užsienyje atliktų tyrimų rezultatus, skirti vienokius ar kitokius vaistus, įskaitant receptinius.
„Tiesa, Lietuvoje ir užsienyje gali skirtis ir vaistų pasiūla, ir teisinis jų prekybos reglamentavimas. Pagal Lietuvoje parašytą receptą įsigyti vaistus užsienyje ne visada įmanoma. Tad reikia turėti omenyje, kad apie farmacinius preparatus, kurių gali prireikti kelionėje, reikėtų gerai pagalvoti dar prieš kelionę, net jei ji truks tik dvi ar tris dienas“, – įspėja draudimo bendrovės atstovas.
Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation
