Vaismedžių genėjimo laikas ir priemonės gali pagerinti vaismedžio augimą ir padidinti derlių. Išmokus, kada reikėtų genėti, taip pat galima padėti vaismedžiui tapti pakankamai stipriu ir gerokai lengviau atlaikančiu nuostabaus grožio ir skonio vaisius. Todėl pateiksime jums keletą naudingų patarimų, kurių dėka jūsų vaismedžių genėjimas turėtų tapti daug lengvesnis ir efektyvesnis.
Kada genėti vaismedžius?
Dauguma vaismedžių nereikalauja kasmetinio genėjimo po to, kai jie subręsta. Tuo tarpu vaismedžių augimo pradžioje jų genėjimas yra ypač svarbus siekiant, kad vaismedžio šakelės būtų tvirtos ir sveikos, galinčios subrandinti daug vaisių. Be to, tai padeda sumažinti grybelį ir bakterines ligas. Įprastai geriausia vaismedžius genėti ankstyvą pavasarį (daugybė sodininkų vaismedžius ir vaiskrūmius geni apytiksliai tarp kovo ir balandžio mėn.), kuomet nebebūna didelių šalčių. Jokiu būdu vaismedžių nereikėtų genėti prieš žiemą, kadangi tokiu metu jie yra labai jautrūs žemai temperatūrai ir gali reikšmingai nukentėti.
Genint vaismedžius, jų ūglius ir jaunas šakeles būtina trumpinti iki žiedinių pumpurų. Tuo tarpu tų vaismedžio šakelių, kurios neturi žiedinių pumpurų, genėti nėra rekomenduojama. Žinoma, nereikėtų tikėtis daugybės vaisių vos po pirmųjų dvejų ar trejų metų, kadangi pradžioje vaismedis turi sutvirtėti ir subręsti.
Jei jūs įsigysite vienmetį obelies sodinuką, norėdami, kad ji pradėtų šakotis, turėtumėte patrumpinti sodinuko viršūnę apytiksliai 1 m aukštyje (matuojant nuo žemės). Įstrižai pjaunama 5 mm virš pumpuro. Tuo tarpu, jei minėtame aukštyje jau yra pradėjusių augti šakelių, turėtumėte jas nukirpti, tokiu būdu užtikrinant, kad kamienas bus švarus ir efektyviai augs. Toks šakelių kirpimas nuo kamieno turėtų būti atliekamas ir vasaros metu.
Vaismedžių genėjimas antraisiais metais
Iš tikrųjų labai svarbu žinoti, kaip vaismedžių genėjimas turėtų būti atliekamas pirmuosius kelerius metus. Pagrindinis viso to tikslas yra padidinti šakelių tvirtumą, skatinti vaisius duodančių šakų augimą ir sumažinti netinkamų ar infekcijų pažeistų šakelių augimą.
Antraisiais metais vaismedžiai įprastai yra genimi pakankamai mažai. Tokiu atveju yra nupjaunamos silpnos ir aukštyn besistiebiančios šakelės. Vidutiniškai trys arba penkios šakos, kurios yra beveik horizontalioje padėtyje, yra paliekamos. Jų trumpinimas yra atliekamas pašalinant viršūnes, turinčias 3 arba 4 pumpurus. Pastaruoju atveju po kirpimo pumpuras turėtų likti žemutinėje arba išorinėje pusėje.
Vaismedžių genėjimui reikalingi įrankiai
Jei norite, kad jūsų sode auginamų vaismedžių genėjimas būtų efektyvesnis ir lengvesnis, visuomet šio proceso metu turėtumėte pasitelkti tik labai aštrius genėjimo įrankius – pjūklus, skirtus pjauti storoms šakoms, ir sekatorius (žirkles), kuriais nupjautumėte plonas šakas. Jei vaismedžių šakos bus pjaunamos kokybišku ir aštriu pjūklu, tuomet vaismedžių šakų žaizdos bus lygios. Tuo tarpu, jei pasitelksite šiuolaikiškas ir kokybiškas žirkles, galėsite lengvai nuimti jų ašmenis ir reguliariai pagaląsti, užtikrinant, kad naudojimasis jomis būtų kaip įmanoma efektyvesnis.
Įrankiai, kuriuos jūs naudosite vaismedžių genėjimo metu, privalo būti labai švarūs. Juos reikėtų reguliariai dezinfekuoti. Įrankių plovimas gali būti atliekamas vandeniu, tačiau dezinfekuoti turėtumėte naudojant įvairius organinius tirpiklius arba 70% spiritą. Kuomet yra atliktas vaismedžių genėjimas, atsiradusias žaizdas turėtumėte užtepti aliejiniais dažais. Taip pat aliejiniai dažnai gali būti maišomi su fungicidais. Šiam darbui atlikti tinka ir sodo tepalas, kurį galite įsigyti kiekvienoje sodo prekių parduotuvėje. Minėtomis priemonėmis vaismedžių žaizdas privaloma užtepti iš karto po to, kai yra atliktas vaismedžių genėjimas.
